Norėčiau papasakot kažkokią istoriją...

Bet visos mintys užstrigo smegenų kamputyje, ir jaukdamos visą gyvenimą, jos bando išsiveržti į paviršių...

Let it be...

Leiskit man prisistatyti...

Esu Andrius Klajūnas. Kažkada keliavau ir stebėjau savo pasaulį iš savo kelionių perspektyvos... tada ir gavau šitą pravardę...

Dabar jau tris metus esu kažkur savo pasaulio pakraštyje... svajodamas apie senus laikus, senus draugus ir tai kas man buvo svarbu kadaise.


Gyveni tik kartą

Džiaugiesi ir geri gyvenimą tik kartą

Klajoji tik kartą

Begalinė kelionė prasideda čia


Pastaruoju metu man labai trūksta to vieno vienintelio kelio, kelio kuriuo kadaise ėjau. Trūksta vienintelio žingsnio kuriame atrasčiau save, savo vidinį pasaulį... aš neriu į bedugnę kuri vadinasi rutina...


Klajoji po save tik kartą

Ieškai atsakymų čia ir dabar

Keistos muzikos klausaisi tik kartą

Minčių gerų ieškai čia ir dabar


Keista muzika galvoje skamba vis tyliau ir  tyliau... o atsakymų vis mažiau ir mažiau. Dabar kiti klausimai kankina mane...

Kaip ištrūkti ir nepasiduoti... kaip atrasti save naujoje erdvėje ir situacijoje?

Tos mintys sprogdina mane iš vidaus, nors jau treti metai prasidėjo, bet man trūksta savo erdvės... savo pasaulio ir klajonių, kurios galbūt, nenuvedė mane link tikslo, bet tai buvo mano atsparos taškas, tai buvau aš...

                                                                      Kiek man liko laiko

                                                                    Surasti save čia ir dabar     

Džiaugtis gyvenimu tik kartą

Kur pamatyt atrast gėrį

Kalėjime kuriam save uždariau...


Bet pagaliau atsakymas kažkur ne čia... Supratau, kad esu laisvas tiek kiek tos laisvės susikuriu...

Atsakymas slypi kažkur kitur, ir bandydamas jį atrasti, save kankinu iki begalybės...

Kiekvieną dieną bandau save įtikinti kad tai naujo kelio pradžia, bet tai tik apgaulė... o visa kita jau yra ne mano...