Kaip skruzdėlė po smiltę bandau surinkti savo gyvenimą.
Bandau surinkti savo proto likučius, pastatyti savo gyvenimą, bet sugriauna jį kiti, kiti kurie neatsakingi nei už save nei už kitus.
Bandau su(si)rinkti save, save ir tai kas man svarbu,,, ir kas kart man tai padaryti vis sunkiau ir sunkiau.

Kartais atrodo kad viską įveikiau, viską perėjau, bet kai kurios situacijos mano gyvenime kartojasi. Kartojaisi lyg mano gyvenime žiolėtų skylė.

ir tada vėl viską pradedu iš naujo, klijuoju savo gyvenimą, ir laukiu kas bus toliau...
Tikiuosi kad kita savaitė atneš nusiraminimą ir atgaivą.